Pyplių piliakalnis – LR archeologijos paminklas

Šaltinių takas – tai specialiai parinktas maršrutas, besidriekiantis pro vaizdingas Kačerginės miško apžvalgos aikšteles, atokesnius kampelius su įdomesne augmenija, įspūdingais triukšmaujančių paukščių jauniklių garsais, judriais, medžiais liuoksinčių voverių šuoliais.

Reljefas kalvotas. Prie poilsiavietės trykšta skaidraus tyro vandens šaltinis, kuris suformavęs apie 100 metrų ilgio upeliuką vėl nugarma į žemės gelmę. Upeliukas užtvenktas suformuojant apie 20 m² tvenkinuką, per kurį nutiestas tiltelis.

Erdvią poilsiavietės aikštę supa gražus kalvotame reljefe išaugęs pušynas. Į poilsiavietę veda ištisus metus gerai pravažiuojamas keliukas nuo Kačerginės plento. Poilsiavietėje pastatyta graži stoginė. Ją puošę gražūs iš medžio išdrožti apuokai, deja, “išskrido” nenustatyta kryptimi.

Ryškiausiai klasiko atminimą Kačerginėje mena namas su  memorialine lenta (V. Mykolaičio-Putino g. 34) ir skulptoriaus Broniaus Zalenso sukurtas paminklas,

Pranas Mašiotas – tautinės mokyklos pagrindų kūrėjas, pedagogas, vaikų literatūros rašytojas, vertėjas, visuomenės veikėjas, aušrininkas, Lietuvos švietimo viceministras – gyveno ir kūrė Kačerginėje, J.Janonio g.40.

Liepų parkas – parkas miestelio centre, kuriame smagiai laiką gali leisti ir miestelio gyventojai, ir miestelio svečiai. Parke eksponuojama fotografijos paroda.

2008 m. Kačerginės bendruomenės centro iniciatyva didžiajam klasikui V. Mykolaičiui-Putinui atminti buvo įkurtas skuptūrinių suolelių parkas „Gamta ir žmogus: in memoriam“ .

Viktoras Reklaitis medinę vilą su bokšteliu pasistatė 1935-1938 metais. Pušų paunksnėje esančioje viloje sovietmečiu veikė ambulatorija, tačiau pastaraisiais metais apleistas pastatas nyko. 2014 m. kovo 5 d. vila įrašyta į Kultūros vertybių sąrašą.

Gydytojo, Lietuvos kariuomenės brigados generolo Prano Vaičiuškos ( 1876-1939) vilai trečiosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo  tarybos sprendimu 2013 m. rugsėjo 23 d. buvo suteikta teisinė apsauga. Vila įrašyta į Kultūros vertybių registrą.

Kauno rajono savivaldybė įgyvendino projektą „Kačerginės miestelio gyvenamosios aplinkos gerinimas atnaujinant bei pritaikant gamtos ir infrastruktūros objektus viešajam naudojimui“ ir 2014 m. Kačerginėje pastatė mobilią keleivinę prieplauką.

Kačerginės parko teritorijoje 1991 m. rugpjūčio 23 d. atidengtas kryžius „Žuvusiems už Tėvynę“. Projektą parengė kačerginietė N. Mirskytė. Kryžių skobė P. Petraitis. Kristaus kančios skulptūrėlę išskobė A. Jasilionis. Kryžius pastatytas Sąjūdžio grupės iniciatyva. 2017 m. vasarą kryžius buvo restauruotas.

Kačerginės šv. Onos koplyčia pastatyta pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio 1936 m. parengtą projektą. 1988 m. gruodžio 26 d. koplyčią pašventino JE Vilkaviškio vyskupas Antanas Žemaitis. Iš mažos, jaukios, šiuolaikiškos, nors ir projektuotos prieš aštuoniasdešimt metų, koplytėlės vidaus pro stiklinę sieną matosi miškas.

1994 m. rugpjūčio 21 d., šalia šv. Onos koplyčios, pastatytas paminklinis akmuo „Sūnums Lietuvos“. Jis skirtas krašto partizanams atminti. Jame iškaltos dešimties šiose apylinkėse žuvusių partizanų pavardės. Paminklinis akmuo pastatytas LP Sąjūdžio Kačerginės moterų grupės pastangomis.

Kryžiumi paženklintoje vietoje, raudonarmiečiai 1941 m. birželio 23 d. sušaudė birželio sukilimo Kačerginės būrio 2 sukilėlius: Zapyškio policijos nuovados policininką Boleslovą Daukšį ir Stasį Linkevičių. 2010 m. gegužės 21 d. ši vieta, turinti memorialinį ir istorinį reikšmingumą, įtraukta į registrą.  

2009 m., artėjant Jono Biliūno 130-osioms gimimo metinėms, Kačerginės miestelio gyventojų iniciatyvinė grupė ryžosi savo jėgomis ir lėšomis kukliu koplytstulpiu įamžinti rašytojo humanisto Jono Biliūno atminimą. J. Biliūno gatvėje (J. Biliūno g. Nr.14) trijų metrų aukščio ąžuoliniame koplytstulpyje pavaizduoti atversti knygų puslapiai su apsakymų, kurtų Kačerginėje, personažais.