Pyplių piliakalnis

Pyplių piliakalnis – LR archeologijos paminklas ( I tūkst. po Kristaus vidurys- XV a. po Kristaus)

Aukštis – 30 m.

Perkasa- 4 m.

Pylimas – 6 m.

Aikštelė – 32×22, plotas – 704 kv. m.

Įrengimo tipas- krantinis, šlaitinis

Paskirtis – tvirtovė-slėptuvė

Piliakalnis yra kairiajame Nemuno krante prie rytinio Kačerginės miško pakraščio, priešais Nevėžio žiotis. Teritorija užima pusę hektaro. Šlaitai siekia (nuo Nemuno vandens lygio) apie 30 m. Į piliakalnio viršūnę veda laipteliai. Nuo jo galima pasigėrėti Nemuno vaizdais, Raudondvario bažnyčios bokštais.

Daug padavimų yra išlikę apie Pyplius. Pasakojama, kad daugelis matęs prie piliakalnio klaidžiojančias negeras ugneles. Kiti padavimai aiškina, kad piliakalnį supylę švedų ar prancūzų kariai nešdami žemę kepurėmis. Netoli piliakalnio, kasant duobę, rasta prancūziškų ginklų ir būgnų liekanų. Piliakalnyje kažkas užkasęs puodą su pinigais, tačiau rastieji lobiai neatneša laimės radėjui: už juos nupirktą pirkią sunaikinusi ugnis, o pats radėjas veikiai miręs nuo nežinomos ligos, nes pinigai buvę užkeikti. Daugeliui jaunuolių rūpėję sužinoti, kas yra piliakalnio viduje. Kas mėgindavo kasti kalną, naktį sapnuodavęs įvairias baidykles, kurios liepdavo mesti kasimą. Žmonės piliakalnio ir jo viršaus nearia, tačiau vienas ūkininkas užkliudęs jį savo žagre. Tuo metu piliakalnio viduje pasigirdo skambėjimas, o žagrę traukęs arklys krito negyvas. Nusigandęs artojas pabėgęs namo.

Pagal      kitus      padavimus piliakalnį  supylęs  kunigaikštis  Pyplys, norėdamas pagerbti sūnų karžygį, kritusį nuo kryžiuočių. Nuo seno tikėta , kad artėjant Vėlinėms, mirusiųjų vėlės bent trumpam sugrįžta į žemę. Jos lanko namus, kapines, piliakalnius. Medžiais virsta jauni žuvę karžygiai.

 Pyplių kaimo vardas minimas Kauno pavieto 1694 m. ir vėlesniuose raštuose.

Du garsūs Lietuvos istorikai Z. Ivinskis ir K. Pauksnis savo veikaluose teigia, kad Pypliai ir buvo legendiniai Pilėnai. Z. Ivinskis veikale „Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties“ rašo : „ Iki šiol nėra pasisekę galutinai lokalizuoti Pilėnų. Jie negali būti Punios pilis, o greičiausiai juos reikia identifikuoti  su Pyplių piliakalniu Nemuno kairėje, priešais Nevėžio žiotis“. Pilėnų gynimas vyko 1336 m. vasario 24 d. Pilies gynėjams vadovavo kunigaikštis Margiris.

Piliakalnį 1942 m. žvalgė archeologas P. Tarasenka, o 1960, 1971, 1981 m. – LMA Istorijos Institutas. Rasta žiestų molinių puodų šulių, datuojamų XIV – XV a. Radiniai saugomi Kauno Karo Muziejuje.

2000 metais Lietuvos ir Latvijos seimai Saulės mūšio dieną – rugsėjo 22 – paskelbė Baltų vienybės diena. Ši diena sutampa su rudens lygiadieniu, 18 val . 46 min. saulė pasiekia rudens lygiadienio tašką.

Kačerginės kultūros centras Vėlių vakarus prie Pyplių piliakalnio organizuoja nuo 2001 metų. 2013 metais pirmą kartą surengė Baltų vienybės ugnies sąšauką.

PTS-stendas-Kacergine

6 komentarai

  • Stasys Makūnas

    Šiek tiek teisybės legendose apie Pyplius yra. Tikrai Pypliai yra Kryžiuočių kronikose aprašytoje Troppen žemėje ir Pyplių gyventojai be jokios abejonės dalyvavo Pilėnų gynime. Pats Pyplių piliakalnis aišku nebuvo Pilėnai nei Troppen. Pirmiausia tai yra dėl mažos priežasties, nes Pilėnai niekaip nesusiejami su piliakalniu. Nei ant Pyplių nei ant jokio kito panašaus piliakalnio, kronikose aprašytų 4000 žmonių, nesukelsi. Istorikas Ivinskis ir A. Šapoka maždaug teisingai kelių kilometrų spinduliu nustatė Pilėnų Troppen žemės vietą. Kai kuriuos istorikus klaidina neteisingas terra Troppen išvertimas į Trapėnus. Šis klaidingas vertinys pakeičia pavadinimo esmę. Daugelis pavadinimų tuo metu buvo sudaroma pagal natūralų vaizdą. Pilėnų pavadinimas iš esmės nieko daugiau nereiškė kaip pilies buvimą, o ne konkretų vietovės pavadinimą. Terra Troppen yra sala kairiajame Nemuno krante žemiau Pyplių apie 2 kilometrus. Lietuviškai minėtinas pavadinimas Tarpupis, kas tuo metu tiesiog reiškė tarpe upės, tai yra sala, kitame kontekste Vyrgalė – pusiasalis. Šita vietovė IVX amžiuje labai svarbi todėl minima kronikose kelis kartus. Joje po, Pilėnų sunaikinimo, praėjus 28 metams vėl pastatoma pilis ir pavadinama Naujuoju Kaunu, jį sugriovus kryžiuočiai pasistato savo pilį Gotesverderį. Vietovė ėjo iš rankų į rankas, faktiškai vėliau tai buvo pasienio teritorija neutrali žemė, kurioje pasirašyta garsi Salyno sutartis. Pagal ją Pypliai ir Kačerginė dar liko lietuviškomis žemėmis o už gero kilometro jau prasidėjo Prūsija.

  • Ar
    matosi
    Kauno
    2-oji
    klinikine
    ligonine
    nuo
    Pypliu
    piliakalnio?

  • AR MATOSI KAUNO ONKOLOGIJOS LIGONINE NUO PYPLIU PILIAKALNIO?

  • Nuo
    Pypliu
    piliakalnio
    nesimato
    Kauno
    onkologijos
    ligonine.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *